rūkelas

rū̃kelas sm. (3^b), rū̃kėlas (3^b) NdŽ 1. smilkymo indas: Ėmė kožnas savo rūkelą ir indėjo ugnį ir uždėjo rūkymą (paraštėje rūkomus daiktus) BB3Moz10,1. Bei tur rūkelą pilną žarijų nuog altoriaus imti BB3Moz16,12. 2. NdŽ žr. rūkalas 1: Rūkiat ir rūkiat, kad jum tas rū̃kelas galvoj rūkt! Rod.